Pati nesusidūriau, bet žinau tokių atvejų (panelės iš Kauno Dailės gimnazijos pvz). Šiaip, atrodo viskas gerai, baigsiu aš tą gyvenimą ir tiek. Kažkada buvo tokių minčių... Bet dabar... Nė už ką nepakelčiau rankos prieš save. Turbūt gyvenu per daug gerą gyvenimą, bet man tai patinka ir aš nenorėčiau žudytis. Tuoj labiau nepriklausau jokiai "savižudžių" kultūrai ar grupei (you know, like ymou... ;DD). Dabar nėra mano galvoje jokių liūdnų minčių, susijusių su mirtimi. Jei man duota gyvybė, tai tegu kas davė, tas ir atima.